Lankytinos vietos
„Amžiais budėjau ir vėl nepriklausomybę laimėjau“- ši sparnuota frazė iškalta miesto simboliu vadinamoje V. Grybo „Žemaičio“ skulptūroje. Paminklas esantis centrinėje miesto aikštėje tartum kviečia svečius užsukti ir susipažinti su miestu bei jo žmonėmis. O ką parodyti ir kuo didžiuotis mes tikrai turime, užsukite ir įsitikinsite!
Šiluva dar vadinama Lietuvos Lurdu, tai viena iš nedaugelio vietų Europoje, kur Marijos apsireiškimas pripažįstamas bažnyčios. Istoriniai šaltiniai liudija, kad apsireiškimą matė tikri istoriniai asmenys (kalvinų seminarijos rektorius – bakalauras Saliamonas Grocijus ir Šiluvos kalvinų katechetas Mikalojus Fiera).
„Betygala mūsų, paryžių paryžiau, miesteli, - pačiam Lietuvos vidury, išėję, klajoję, ieškoję, sugrįžę, vėl atveriam tavo šventąsias duris.“ Tokiais žodžiais prasideda Betygalos himnas, tokiais žodžiais betygališkiai kviečia į savo miestelį – Betygalą.
Raseinių krašte esančio Lyduvėnų miestelio įžymybė, pagrindinis akcentas - techninis paminklas geležinkelio tiltas, vienas ilgiausių ir aukščiausių Lietuvoje.
Lankantis Raseinių krašte vertėtų aplankyti išskirtinį kultūros paveldo objektą – gynybinį Molavėnų piliakalnių kompleksą. Kai kurių istorikų nuomone legendomis apipinta Pilėnų pilis buvo būtent čia.
2005 m. Raseinių miškų urėdija įsteigė Jūkainių pažintinį - rekreacinį taką. Pažintinį taką apžiūrėti galima einant didžiuoju ratu – 3,5 km. Arba mažuoju ratu – 1 km. Žmonėms su judėjimo negalia pritaikyta 0,6 km tako. Taką puošia medžio drožėjų sukurtos skulptūros, įrengtos trumpalaikio poilsio aikštelės.
Tai jauki žalia oazė, kur galima pasivaikščioti, pailsėti nuo miesto šurmulio.
Raseinių krašte esančios memorialinės sodybos: Maironio tėviškė, S. Stanevičiaus sodyba - muziejus.
Religinis paminklas Lurdo grota, dedikuojamas Marijos apsireiškimo Lurde 150 - tosioms ir Šiluvoje 400 - osioms metinėms paminėti.
Šiam išskirtiniam statiniui prireikė 272 tonų žvyro ir 39 didžiulių sunkvežimių akmenų.
